kyštelti

kýštelti, -ia (-i, -ėja), -ėjo žr. kyštelėti: 1. Šnekutis truputį kyšteli snapą iš inkilo P.Cvir. Ylelė ir nenoromis kyšteli iš maišo Vaižg. Kaip kyštels ilgą raudoną liežuvį BsMtII66. Iš lango kyšteldavo piktas jo veidas rš. 2. Giedri diena kýštels, ir vėl apsiblendė Ml. Kyštelia kiek su darbu (truputį padirba), o jau duok Gs. 3. Aš čia vis jam kiek kýštelėjau OG350. Kýšteli šoriais kokią kapeiką, tai ir visa Dbk.

◊ liežùvį kýštelti ką pasakyti, įskųsti: Užtenka kyštelti kam nors liežuvį, ir žmogus amžinai pražuvęs V.Mont.

nósį kýštelti pasirodyti, pasižiūrėti: Kad nors vienas nosį kyšteltų! Dkš.

žõdį kýštelti ką nereikalinga pasakyti: Kokį žõdį kýštelia, ir baigtas gyvenimas Mtl.